Veganai ir vegetarai

Vis dažniau sutinkame žmonių, kurie atsisako mėsos, vadina save vegetarais arba veganais. Tai du vis labiau populiarėjantys mitybos režimai ir net gyvenimo filosofijos. 2012 m. Amerikoje 5 proc. gyventojų sudarė vegetarai ir 2 proc. veganai. Lietuvoje vegetarizmas, o ypač jo rūšis veganizmas, sparčiai populiarėja, tad pabandykime išsiaiškinti, kas gi tai.

Žodis „vegetaras“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio vegetus, kuris reiškia stiprus, sveikas, šviežias, linksmas, kaip ir posakis homo vegetus, nurodantis į dvasinį ir fizinį asmenybės vystymąsi. Daugelis garsių žmonių buvo vegetarai, tarp jų ir Pitagoras ar Leonardas da Vinčis. Pitagoras teigė, kad tie, kurie žudo gyvūnus tam, kad juos valgytų, gali nesusimąstydami žudyti ir į save panašius, t. y. žmones. Leonardas da Vinčis prognozavo, kad ateis laikas, kai žmonės gyvūnų žudikus vertins taip pat, kaip dabar yra smerkiami žmonių žudikai. Galbūt šie pasisakymai skamba radikaliai, bet, kaip jau minėjome straipsnio pradžioje, vegetarizmas ar veganizmas – ne tik mitybos rūšys, bet ir požiūris į gyvenimą.

Vegetarizmo ir veganizmo mitybos ypatybės

Vegetarizmo apibrėžimas gali skambėti taip – tai gyvenimo būdas, atsisakant valgyti bet kokią mėsą, paukštieną ir žuvį, dažniausiai dėl tam tikrų etinių, moralinių, fizinių ir socialinių įsitikinimų. Patys griežčiausi vegetarai – veganai, kurie visiškai atsisako maisto produktų, susijusių su gyvūnų išnaudojimu ir žudymu. Įsimintina tai, kad ne visi vegetarai yra veganai, bet visi veganai yra vegetarai.
Dalis vegetarų atstovauja stovyklą Pesco – leidžiama valgyti žuvį, kiti atstovauja stovyklą Pollo – iš mėsos produktų leidžiama valgyti tik paukštieną. Daugelis vegetarų valgo kiaušinius ir pieno produktus. Veganas, kitaip nei vegetaras, negali vartoti pieno produktų ir kiaušinių, net medaus (dėl to, kad medų bitės neša sau – jis reikalingas bitėms išgyventi) ir iš to pagamintų maisto produktų; negali dėvėti odinių rūbų, kailinių, šilko; naudotis kosmetika ir vaistais, kurie buvo išbandyti tyrimuose su gyvūnais; veganai negali eiti į cirką, nes jame gyvūnai priverčiami linksminti žiūrovus.

Veganizmas – kaip gyvenimo filosofija

Didžiosios Britanijos veganų asociacija teigia, kad „Veganizmas – tai gyvenimo būdas, kurio laikantis žmogus siekia kiek tik įmanoma vengti bet kokio žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų išnaudojimo maisto, rūbų gamybos ar kokiais kitais tikslais.“ Veganų asociacija (taip pat ir pats žodis „veganas“) susiformavo 1944 m. Asociacija ėmė plėtoti filosofiją, kuri teigia, jog veganizmas neapsiriboja vien mityba. Veganizmas kreipia dėmesį į visus gyvūninius komponentus, naudojamus įvairiose produktuose: nuo degtukų ir nuotraukų iki skalbimo miltelių ir minkštiklių.
Amerikos veganų asociacija teigia, kad „Veganas – tai žmogus, gyvenantis iš augalinės kilmės produktų. Tai filosofija, mitybos stilius. Veganizmas – tai gyvenimo būdas, jaučiant didelę pagarbą visoms gyvoms būtybėms, pripažįstant jų teises, tai gėrio jausmas, užuojauta ir sąžiningumas gyvūnų atžvilgiu.“
Veganai ir vegetarai savo įsitikinimais ir gyvenimo idėjomis kelia aktualius humanistinius klausimus. Buvo įrodyta, kad jei visą gyvulininkystę pakeistume augalų auginimu, būtų galima sumažinti badaujančių žmonių skaičių visame pasaulyje. Nustatyta, kad gyvuliai sunaudoja kur kas daugiau baltyminių grūdų nei iš jų pačių vėliau gauname mėsos.
Be to, daugelis trečiųjų pasaulio šalių didina galvijų veisimą, siekdamos eksportuoti mėsą į turtingas šalis ir taip užsidirbti pinigų. Taigi proporcingai mažėja augalinių produktų auginimas. Žmonės ima badauti, nes patys negali sau leisti įsigyti auginamos mėsos. Taip nesustodamas sukasi uždaras problemų ratas.

Būti vegetaru ar veganu – džiaugtis puikia savijauta

Kitas svarbus argumentas, kodėl žmonės pasirenka būti vegetaru ar veganu – gera sveikata.

• Šiam faktui įrodyti nuo 1980 metų buvo atlikta įvairių tyrimų. Pagrindinė išvada – mėsos pašalinimas iš mitybos raciono mažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis ir net kai kuriomis vėžio rūšimis. Tą patį teigia ir Amerikos dietologų asociacija, akcentuodama, kad vegetarizmas sumažina širdies ligų, nutukimo, hipertenzijos ir diabeto riziką.
• Anglijos žurnalas The British Medical Journal išspausdino publikaciją, kurioje teigiama, kad veganai turi 57 proc. mažesnę riziką mirti nuo širdies ligų. Visi žinome, kad pagrindinis širdies ligų kaltininkas – cholesterolis. Veganai daugiausiai vartoja augalinės kilmės produktus, kuriuose nėra cholesterolio, o mėsa, kiaušiniai ir pieno produktai (kurių kai kurie vegetarai visgi neatsisako) turi „blogųjų“ medžiagų: didelį kiekį cholesterolio, sočiųjų rūgščių ir koncentruotų baltymų. Be to, vegetarų ir veganų mitybos pagrindą sudarančios skaidulinės medžiagos šalina cholesterolį iš virškinamojo trakto.
• Nustatyta, kad vegetarai 25–50 proc. rečiau serga vėžiniais susirgimais, net įtraukus ir kitus pavojingus faktorius, pavyzdžiui, rūkymą.
• Žmonės, kurie suvalgo 85 g mėsos per dieną turi 30–40 proc. didesnę riziką susirgti storosios žarnos vėžiu.
• Žmonės, reguliariai valgantys dešrainius ir kitą greitą maistą, turi 70 proc. didesnę riziką susirgti kasos vėžiu.
• Įdomus faktas, jog daugelis draudimo kompanijų, vegetarams ir veganams perkant sveikatos draudimą, taiko nuolaidas.

Vegetarai ir veganai pasirenka tokį gyvenimo būdą dėl tam tikrų įsitikinimų, o šiuos dažniausiai lydi idėja apsaugoti ar bent šiek tiek sumažinti smurtą, naudojamą prieš gyvūnus. Vegetarizmo ir veganizmo atstovų gretos nuolat didėja ir galbūt iš tikrųjų ilgainiui jie pakeis žmonijos požiūrį į mėsos valgymą ir gyvūnų išnaudojimą.